Ne paslaptis, kad stresas beveik visiškai sunaikina kūrybinį pradą
žmogaus veikloje. O tarp efektyvių streso įveikimo priemonių psichologai
mini ir tokį jaukų metodą, kaip mezgimas. Megzdamas žmogus ne tik
nusiramina, bet ir puikiai įgyvendina savo kūrybines užmačias.
Mezgimas
vėl ant bangos
Kurį laiką išties labiau su močiučių
pomėgiu sietas mezgimas pastaruoju metu vėl užkariavo pasaulį nauja
jėga. Megzti tapo madinga, kaip ir dėvėti rankų darbo nertinius, šalius,
skraistes. Psichologai šį fenomeną vadina reakcija į augantį stresą
kasdieniame gyvenime bei atsvarą modernioms technologijoms, vis labiau
atsisakančioms rankų darbo ir kūrybinės iniciatyvos.
Be to,
keletą pastarųjų dešimtmečių pasaulyje karaliavo feminizmas, iš principo
neigęs tokius moteriškus užsiėmimus, kaip rankdarbiai, o tarp jų - ir
mezgimas. Pasak feminisčių, mezgimas sietinas su moters pavergimu, jos
pririšimu prie namų ir šeimos bei laisvės atėmimu. Pastaruoju metu toks
radikalus požiūris itin nepopuliarus, taigi pomėgis megzti ir vėl ant
bangos.
Močiutės su virbalais ir pradėta megzti kojine įvaizdis
liko pasakose. Dabar mezgėjos - visų pirma mada ir stiliumi
besidominčios jaunos moterys ir net paauglės. Juk rankų darbo drabužis
ar aksesuaras pasmerktas tapti originaliu ir nepakartojamu.
Ar
verta ginčytis dėl mezgimo populiarumo, jei net ekrano žvaigždės - Uma
Thurman, Sarah Michelle Gellar, Catherine Zeta Jones, Kate Hudson,
Madonna, Julianne Moore, Cameron Diaz, Hilary Swank, Winona Ryder, Kate
Moss, Sarah Jessica Parker, Geri Halliwell ir Julia Roberts - ne viename
interviu yra prisipažinusios, jog dievina šį pomėgį.
Mezgimas
- naujoji joga
Dabar mezgimą galima palyginti su joga -
jis ne mažiau populiarus ir ne prasčiau atpalaiduoja. Daugelis
mezgančiųjų tvirtina, kad mezgant jiems labai svarbus terapinis efektas,
galimybė pabendrauti su tą patį hobį dievinančiais žmonėmis, realizuoti
savo kūrybinius sumanymus.
Šiuolaikinės technologijos taip pat
itin parankios mezgimo gerbėjams - savo rankdarbių nuotraukas galima
publikuoti internete, susilaukti pagyrų, pasidalinti raštų subtilybėmis,
nesunku ir savo rankdarbius parduoti.
Psichoterapinis mezgimo
poveikis pastebėtas jau seniai. Nors megzti nemokančiam ar nemėgstančiam
žmogui ir sunkoka suvokti, kaip galima taip ilgai sėdėti vienoje
vietoje, atlikti tokius monotoniškus judesius ir dar jausti malonumą,
mezgimo gerbėjai tik numotų ranka - to nepatyręs nesužinosi.
Besikeičiantis raštas, spalvų komponavimas bei svaiginantis pojūtis, kad
savo rankomis sukuri praktišką, naudingą ir gražų daiktą, suteikia
ramybės, stabilumo ir jaukumo jausmą - o argi ne tokio nusiraminimo
ieško daugelis nuolat su stresu kovojančių žmonių?
Mokslininkai
aiškina, kad žmogui, atliekančiam monotonišką veiksmą, tuos pačius
judesius, formuojasi vadinamas „monotonijos sindromas". Monotonija - tai
ypatinga būsena, kurią mes visi kasdien patiriame pereidami iš
būdravimo į miego stadiją. Panaši būsena pasiekiama ir ilgai mezgant.
Apėmus monotonijai, sumažėja nervų sistemos ir raumenų tonusas, rimsta
bioelektroninis smegenų potencialas, kūno audiniai ima vartoti mažiau
deguonies ir energijos, žemėja arterinis kraujospūdis.
Tiesa,
toks terapinis mezgimo poveikis pasireiškia ne iš karto. Jei esi
naujokė, visai neseniai į rankas paėmusi virbalus, ypatingo
atsipalaidavimo laukti nereikėtų. Mat kol kas tie pasikartojantys
judesiai reikalauja ypatingo dėmesio, kruopštumo ir atidumo - vadinasi,
esi ne atsipalaidavusi, o atvirkščiai - įsitempusi. Tuo tarpu jei jau
tapai patyrusia mezgėja, megzdama jau gali sau lesti mintimis nuklysti
toli toli, mezgimą paversdama savotiška priemone pasiekti
atsipalaidavimo ir minčių išgryninimo būsenai. Ne veltui daugelis būtent
mezginio griebiasi, kai prireikia pamąstyti, surikiuoti savo mintis ar
susivokti jausmuose.
Beje, mezgimas - tai ne tik puiki
profilaktinė priemonė nuo pervargimo, nemigos ir streso, bet ir puikus
atsakas jau iškilusioms problemoms. Mezgimas yra viena iš labiausiai
paplitusių vadinamosios „užimtumo psichoterapijos" formų, jis efektyviai
gydo kai kuriuos nedidelius nervinius sutrikimus.
Britų
psichologas Emilis Holmsas atliko įdomų tyrimą, kurio metu nustatė, kad
jei žmogus, žiūrėdamas per televiziją siaubo filmus ar girdėdamas
šiurpias naujienas per žinias, mezga, jo smegenys beveik nereaguoja į
smurtą ar šiurpius vaizdus ekrane - jis juos mato, tačiau pats emociškai
į juos neatsako, vadinasi, išlieka atsparus išoriniam stresui.
---
medžiaga iš puslapio
http://madam.mylivepage.com