Ne paslaptis, kad stresas beveik visiškai sunaikina kūrybinį pradą 
žmogaus veikloje. O tarp efektyvių streso įveikimo priemonių psichologai
 mini ir tokį jaukų metodą, kaip mezgimas. Megzdamas žmogus ne tik 
nusiramina, bet ir puikiai įgyvendina savo kūrybines užmačias. 
Mezgimas
 vėl ant bangos
Kurį laiką išties labiau su močiučių 
pomėgiu sietas mezgimas pastaruoju metu vėl užkariavo pasaulį nauja 
jėga. Megzti tapo madinga, kaip ir dėvėti rankų darbo nertinius, šalius,
 skraistes. Psichologai šį fenomeną vadina reakcija į augantį stresą 
kasdieniame gyvenime bei atsvarą modernioms technologijoms, vis labiau 
atsisakančioms rankų darbo ir kūrybinės iniciatyvos. 
Be to, 
keletą pastarųjų dešimtmečių pasaulyje karaliavo feminizmas, iš principo
 neigęs tokius moteriškus užsiėmimus, kaip rankdarbiai, o tarp jų - ir 
mezgimas. Pasak feminisčių, mezgimas sietinas su moters pavergimu, jos 
pririšimu prie namų ir šeimos bei laisvės atėmimu. Pastaruoju metu toks 
radikalus požiūris itin nepopuliarus, taigi pomėgis megzti ir vėl ant 
bangos.
Močiutės su virbalais ir pradėta megzti kojine įvaizdis 
liko pasakose. Dabar mezgėjos - visų pirma mada ir stiliumi 
besidominčios jaunos moterys ir net paauglės. Juk rankų darbo drabužis 
ar aksesuaras pasmerktas tapti originaliu ir nepakartojamu. 
Ar 
verta ginčytis dėl mezgimo populiarumo, jei net ekrano žvaigždės - Uma 
Thurman, Sarah Michelle Gellar, Catherine Zeta Jones, Kate Hudson, 
Madonna, Julianne Moore, Cameron Diaz, Hilary Swank, Winona Ryder, Kate 
Moss, Sarah Jessica Parker, Geri Halliwell ir Julia Roberts - ne viename
 interviu yra prisipažinusios, jog dievina šį pomėgį. 
Mezgimas
 - naujoji joga
Dabar mezgimą galima palyginti su joga - 
jis ne mažiau populiarus ir ne prasčiau atpalaiduoja. Daugelis 
mezgančiųjų tvirtina, kad mezgant jiems labai svarbus terapinis efektas,
 galimybė pabendrauti su tą patį hobį dievinančiais žmonėmis, realizuoti
 savo kūrybinius sumanymus. 
Šiuolaikinės technologijos taip pat 
itin parankios mezgimo gerbėjams - savo rankdarbių nuotraukas galima 
publikuoti internete, susilaukti pagyrų, pasidalinti raštų subtilybėmis,
 nesunku ir savo rankdarbius parduoti. 
Psichoterapinis mezgimo 
poveikis pastebėtas jau seniai. Nors megzti nemokančiam ar nemėgstančiam
 žmogui ir sunkoka suvokti, kaip galima taip ilgai sėdėti vienoje 
vietoje, atlikti tokius monotoniškus judesius ir dar jausti malonumą, 
mezgimo gerbėjai tik numotų ranka - to nepatyręs nesužinosi. 
Besikeičiantis raštas, spalvų komponavimas bei svaiginantis pojūtis, kad
 savo rankomis sukuri praktišką, naudingą ir gražų daiktą, suteikia 
ramybės, stabilumo ir jaukumo jausmą - o argi ne tokio nusiraminimo 
ieško daugelis nuolat su stresu kovojančių žmonių?
Mokslininkai 
aiškina, kad žmogui, atliekančiam monotonišką veiksmą, tuos pačius 
judesius, formuojasi vadinamas „monotonijos sindromas". Monotonija - tai
 ypatinga būsena, kurią mes visi kasdien patiriame pereidami iš 
būdravimo į miego stadiją. Panaši būsena pasiekiama ir ilgai mezgant. 
Apėmus monotonijai, sumažėja nervų sistemos ir raumenų tonusas, rimsta 
bioelektroninis smegenų potencialas, kūno audiniai ima vartoti mažiau 
deguonies ir energijos, žemėja arterinis kraujospūdis. 
Tiesa, 
toks terapinis mezgimo poveikis pasireiškia ne iš karto. Jei esi 
naujokė, visai neseniai į rankas paėmusi virbalus, ypatingo 
atsipalaidavimo laukti nereikėtų. Mat kol kas tie pasikartojantys 
judesiai reikalauja ypatingo dėmesio, kruopštumo ir atidumo - vadinasi, 
esi ne atsipalaidavusi, o atvirkščiai - įsitempusi. Tuo tarpu jei jau 
tapai patyrusia mezgėja, megzdama jau gali sau lesti mintimis nuklysti 
toli toli, mezgimą paversdama savotiška priemone pasiekti 
atsipalaidavimo ir minčių išgryninimo būsenai. Ne veltui daugelis būtent
 mezginio griebiasi, kai prireikia pamąstyti, surikiuoti savo mintis ar 
susivokti jausmuose.
Beje, mezgimas - tai ne tik puiki 
profilaktinė priemonė nuo pervargimo, nemigos ir streso, bet ir puikus 
atsakas jau iškilusioms problemoms. Mezgimas yra viena iš labiausiai 
paplitusių vadinamosios „užimtumo psichoterapijos" formų, jis efektyviai
 gydo kai kuriuos nedidelius nervinius sutrikimus.
Britų 
psichologas Emilis Holmsas atliko įdomų tyrimą, kurio metu nustatė, kad 
jei žmogus, žiūrėdamas per televiziją siaubo filmus ar girdėdamas 
šiurpias naujienas per žinias, mezga, jo smegenys beveik nereaguoja į 
smurtą ar šiurpius vaizdus ekrane - jis juos mato, tačiau pats emociškai
 į juos neatsako, vadinasi, išlieka atsparus išoriniam stresui.
---
medžiaga iš puslapio
http://madam.mylivepage.com