Ne paslaptis, kad stresas beveik visiškai sunaikina kūrybinį pradą žmogaus veikloje. O tarp efektyvių streso įveikimo priemonių psichologai mini ir tokį jaukų metodą, kaip mezgimas. Megzdamas žmogus ne tik nusiramina, bet ir puikiai įgyvendina savo kūrybines užmačias.

Mezgimas vėl ant bangos

Kurį laiką išties labiau su močiučių pomėgiu sietas mezgimas pastaruoju metu vėl užkariavo pasaulį nauja jėga. Megzti tapo madinga, kaip ir dėvėti rankų darbo nertinius, šalius, skraistes. Psichologai šį fenomeną vadina reakcija į augantį stresą kasdieniame gyvenime bei atsvarą modernioms technologijoms, vis labiau atsisakančioms rankų darbo ir kūrybinės iniciatyvos.

Be to, keletą pastarųjų dešimtmečių pasaulyje karaliavo feminizmas, iš principo neigęs tokius moteriškus užsiėmimus, kaip rankdarbiai, o tarp jų - ir mezgimas. Pasak feminisčių, mezgimas sietinas su moters pavergimu, jos pririšimu prie namų ir šeimos bei laisvės atėmimu. Pastaruoju metu toks radikalus požiūris itin nepopuliarus, taigi pomėgis megzti ir vėl ant bangos.

Močiutės su virbalais ir pradėta megzti kojine įvaizdis liko pasakose. Dabar mezgėjos - visų pirma mada ir stiliumi besidominčios jaunos moterys ir net paauglės. Juk rankų darbo drabužis ar aksesuaras pasmerktas tapti originaliu ir nepakartojamu.

Ar verta ginčytis dėl mezgimo populiarumo, jei net ekrano žvaigždės - Uma Thurman, Sarah Michelle Gellar, Catherine Zeta Jones, Kate Hudson, Madonna, Julianne Moore, Cameron Diaz, Hilary Swank, Winona Ryder, Kate Moss, Sarah Jessica Parker, Geri Halliwell ir Julia Roberts - ne viename interviu yra prisipažinusios, jog dievina šį pomėgį.

Mezgimas - naujoji joga

Dabar mezgimą galima palyginti su joga - jis ne mažiau populiarus ir ne prasčiau atpalaiduoja. Daugelis mezgančiųjų tvirtina, kad mezgant jiems labai svarbus terapinis efektas, galimybė pabendrauti su tą patį hobį dievinančiais žmonėmis, realizuoti savo kūrybinius sumanymus.

Šiuolaikinės technologijos taip pat itin parankios mezgimo gerbėjams - savo rankdarbių nuotraukas galima publikuoti internete, susilaukti pagyrų, pasidalinti raštų subtilybėmis, nesunku ir savo rankdarbius parduoti.

Psichoterapinis mezgimo poveikis pastebėtas jau seniai. Nors megzti nemokančiam ar nemėgstančiam žmogui ir sunkoka suvokti, kaip galima taip ilgai sėdėti vienoje vietoje, atlikti tokius monotoniškus judesius ir dar jausti malonumą, mezgimo gerbėjai tik numotų ranka - to nepatyręs nesužinosi. Besikeičiantis raštas, spalvų komponavimas bei svaiginantis pojūtis, kad savo rankomis sukuri praktišką, naudingą ir gražų daiktą, suteikia ramybės, stabilumo ir jaukumo jausmą - o argi ne tokio nusiraminimo ieško daugelis nuolat su stresu kovojančių žmonių?

Mokslininkai aiškina, kad žmogui, atliekančiam monotonišką veiksmą, tuos pačius judesius, formuojasi vadinamas „monotonijos sindromas". Monotonija - tai ypatinga būsena, kurią mes visi kasdien patiriame pereidami iš būdravimo į miego stadiją. Panaši būsena pasiekiama ir ilgai mezgant. Apėmus monotonijai, sumažėja nervų sistemos ir raumenų tonusas, rimsta bioelektroninis smegenų potencialas, kūno audiniai ima vartoti mažiau deguonies ir energijos, žemėja arterinis kraujospūdis.

Tiesa, toks terapinis mezgimo poveikis pasireiškia ne iš karto. Jei esi naujokė, visai neseniai į rankas paėmusi virbalus, ypatingo atsipalaidavimo laukti nereikėtų. Mat kol kas tie pasikartojantys judesiai reikalauja ypatingo dėmesio, kruopštumo ir atidumo - vadinasi, esi ne atsipalaidavusi, o atvirkščiai - įsitempusi. Tuo tarpu jei jau tapai patyrusia mezgėja, megzdama jau gali sau lesti mintimis nuklysti toli toli, mezgimą paversdama savotiška priemone pasiekti atsipalaidavimo ir minčių išgryninimo būsenai. Ne veltui daugelis būtent mezginio griebiasi, kai prireikia pamąstyti, surikiuoti savo mintis ar susivokti jausmuose.

Beje, mezgimas - tai ne tik puiki profilaktinė priemonė nuo pervargimo, nemigos ir streso, bet ir puikus atsakas jau iškilusioms problemoms. Mezgimas yra viena iš labiausiai paplitusių vadinamosios „užimtumo psichoterapijos" formų, jis efektyviai gydo kai kuriuos nedidelius nervinius sutrikimus.

Britų psichologas Emilis Holmsas atliko įdomų tyrimą, kurio metu nustatė, kad jei žmogus, žiūrėdamas per televiziją siaubo filmus ar girdėdamas šiurpias naujienas per žinias, mezga, jo smegenys beveik nereaguoja į smurtą ar šiurpius vaizdus ekrane - jis juos mato, tačiau pats emociškai į juos neatsako, vadinasi, išlieka atsparus išoriniam stresui.

---

medžiaga iš puslapio

http://madam.mylivepage.com