Labas, Svečias | RSS
Ketvirtadienis
2024-03-28, 21:35
Daivos rankdarbiai
Pagrindinis Rankdarbiai mūsų gyvenime Registracija Įėjimas
Paieška

Svetainės meniu

Kategorijos
Rankdarbiai jūsų gyvenime
Rankdarbių istorija
Mezgimas
Pynimas
Lėlės

Naujausias

Albumai

Statistika
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Viso svetainėje: 1
Svečių: 1
Lankytojų: 0

Daivos rankdarbiai


Pagrindinis » Įdomybės

Viso failų kataloge: 34
Parodyta: 25-27
Puslapiai: « 1 2 ... 7 8 9 10 11 12 »

   Kviečiu pasigrožėti neįtikėtinais tortais,kurie iš pirmo žvilgsnio toli gražu tortų net neprimena:D



Visiems gerai žinomo saldaus patiekalo pavadinimas tortas atklydo iš Italijos, kur itališkojo Renesanso (XIV-XVI a.) saldūs kepinėliai buvo vadinami tortilėmis. Šiaulietis istorikas Vilius Puronas tvirtina, kad Baroko laikais (XVII-XVIII a.) šis pavadinimas pakito į tortą.

Tortai per prabėgusius šimtmečius iki šių laikų išlaikė savo barokinę formą, tapo pagrindiniu saldaus stalo papuošalu. Minėtais amžiais ir pas mus kepė net kelių rūšių tortus: fedaro, ispaniškus, provanso.

Ano meto konditeriai savo meno paslapčių mokėsi Šveicarijoje. Po to savo talentą parduodavo turtuoliams. Nemaža tokių specialistų gyveno ir dirbo Lenkijos - Lietuvos valstybės magnatų rūmuose.

Kartu su konditeriais į mūsų kraštą atklydo ir prancūziškos virtuvės pasiekimai: bezė, eklerai, bobelės su kremu. Karalienė Bona mus išmokė valgyti marcipanus, kurių istorija siekia senovės Persiją - ten jie buvo gaminami iš migdolų ir medaus. Pavadinimas marcipanas atsirado viduramžių Italijoje (Marce panis - švento Martyno duona).

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais desertui buvo paduodami pyragaičiai ir vaisiai (obuoliai, kriaušės, slyvos, vyšnios, riešutai). Senuose raštuose minima, kad karalienė Jadvyga mėgo kriaušes ir keptus obuolius, o karalius Jogaila - kisielių su medumi (toks kisielius buvo vadinamas bajorišku). Anuomet saldumynus lenkai vadino konfekty (saldainiais). Tai buvo panašu į piliules iš aštrių prieskoninių augalų šaknų ir cukraus. Vilius Puronas teigia, kad jas ruošdavo ne konditeriai, o vaistininkai. Mat piliulės turėjo užslopinti nemalonų burnos kvapą, buvo rekomenduojamos kaip vaistai. Beje, cukrus tais laikais buvo labai brangus ir vadinosi kanaris, nes buvo vežamas iš Kanarų salų. Į minėtus saldainius dėdavo cinamono, imbiero, migdolų, anyžių.

Anuomet buvo žinomi ir kito - tepalo pavidalo saldumynai. Jų paviršius buvo paauksuotas, o saldumynas laikomas mediniuose indeliuose. Šie skanėstai buvo skirti virškinimui pagerinti. Tokius kremus - padažėlius tošies indeliuose Jogaila ne kartą yra siuntęs Vytauto žmonai Onai.

---

parengta pagal

http://kauno.diena.lt

Rankdarbių istorija | Views: 1132 | Added by: daiva | Date: 2010-05-14

Rankdarbių istorija | Views: 1484 | Added by: daiva | Date: 2010-05-12

Copyright by Daiva © 2024